Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, sudarysiantį sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi bei inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai.
Pagrindinis Ateities ekonomikos DNR plano tikslas yra sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.
Reaguojant į globalius pokyčius ekonomikoje bei įvertinus Covid-19 poveikį ekonomikai, Lietuva, kaip ir kitos šalys taiko ekonomikos stabilizavimo priemones. Siekiant kuo greičiau ją skatinti / transformuoti, būtina:
– investuoti į švietimo inovacijas ir perkvalifikavimą.
– investuoti į sritis, kurios didina gamybos produktyvumą, t. y. į perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos, inovacijas ir mokslinius tyrimus (MTI). 85 proc. visų Lietuvos gamybinio sektoriaus darbuotojų dirba žemo ir žemo-vidutinio technologinio išsivystymo gamybos įmonėse. Vidutinio-aukšto technologinio išsivystymo sektoriaus produkcijos dalis sudaro 22 proc., o aukšto technologinio išsivystymo – 3,6 proc. produkcijos. Norėdamos išlaikyti ir plėtoti užsakomosios gamybos ryšius su pagrindinėmis ES šalimis narėmis, Lietuvos gamybos įmonės turės sekti jų pavyzdžiu ir prisijungti prie ES „automatizacijos ir robotizacijos lenktynių“, kurios dar labiau sustiprins produktyvumą ir procesų efektyvumą.
– investuoti į tvarų augimą užtikrinančius infrastruktūrinius energijos efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių bei ekonominės infrastruktūros projektus. Šios investicijos turi potencialo suderinti ilgalaikius tikslus (apsirūpinimas energijos šaltiniais, poveikio aplinkai mažinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas) su trumpalaikiais ekonomikos skatinimo tikslais (vidaus vartojimo skatinimas, užimtumo palaikymas).
Plane yra nustatytos 5 prioritetinės sritys, į kurias siūloma koncentruotis:
– Skaitmeninė ekonomika ir verslas – bus skiriama 1 mlrd. 419 mln. eurų.
Šioje investicijų krypties prioritetai – pramonės skaitmeninimas ir perorientavimas, e.verslo modelių, padėsiančių įmonėms persiorientuoti į elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimas, taip pat eksporto rinkų atnaujinimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, skaitmeninių paslaugų ir infrastruktūros kūrimas.
Numatytos tokios priemonės kaip paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai; investicinės paskatos tiesioginiams užsienio investuotojams; finansinių priemonių, skatinančių monių plėtrą, įgyvendinimas; žaliųjų inovacijų laboratorijų („Sandbox“ ir pan.) vystymas ir plėtra; spartesnis viešojo sektoriaus duomenų atvėrimas; žiedinės ekonomikos skatinimas (praplėstos priemonės); kūrybinės ir kultūrinės industrijos; pasirengimas 5G ir eSIM platformų diegimui bei kt.
– Inovacijos ir moksliniai tyrimai – 1 mlrd. 175 mln. eurų.
Šiuo prioritetu siūloma skatinti verslo inovacijas, stiprinti kompetencijų centrus, didinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vystyti inovacijų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant gyvybės mokslų ir medicinos paslaugoms bei pramonei.
Tam numatyta tokios priemonės kaip kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybos bei mokslinių tyrimų finansavimas; startuolių akseleravimas; žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimas krizių metu ir maisto gamybos grandinių perorientavimas; gyvybės mokslų ir biotechnologijų inkubatorių kūrimas; mokslo ir studijų institucijų įranga ekonomikai svarbiose srityse, skatinant gyvybės mokslus, IRT, Pramonę 4.0 bei FinTech; sveikatos infrastruktūros kūrimas gyvybės mokslų, pažangiųjų klinikinių tyrimų, inovatyvių gydymo metodų, skaitmeninių sveikatos inovacijų ir nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtra bei kt.
– Ekonominė infrastruktūra – 2 mlrd. 79 mln. eurų.
Šioje investicijų kryptyje siūloma koncentruotis į susisiekimo su tikslinėmis šalimis gerinimą, investicijų pritraukimui svarbios infrastruktūros plėtrai bei verslui reikalingos infrastruktūros šalies viduje gerinimą.
Tam numatyta tokios priemonės kaip skrydžių atstatymas ir oro uostų plėtra; laisvosios ekonominė zonos (LEZ) plėtra; modernaus konferencijų centro sukūrimas; jūrų uosto ir vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtra; geležinkelių infrastruktūros plėtra ir „Via Baltica“ dinaminio eismo valdymo sistema, išmaniojo drenažo diegimas; verslui palankios aplinkos gerinimas regionuose bei kt.
– Klimato kaita ir energetika – 962 mln. eurų.
Prioritetais išskiriami didesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) naudojimas, energijos efektyvumo bei energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimas.
Tam numatyta tokios priemonės kaip jūrinio vėjo infrastruktūros plėtra; AEI diegimas namų ūkiuose, privačių juridinių asmenų gamybinės bei visuomeninės, gyvenamosios paskirties statiniuose; šilumos tiekimo tinklų (įskaitant nuotolinį duomenų nuskaitymą) modernizavimas ir plėtra, pastatų renovacija suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimas kitais energijos šaltiniais; vandenilio panaudojimas energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI), saugojimui ir/arba tinklų kompensavimui bei kt.
– Žmogiškasis kapitalas – 872 mln. Eurų
Iš viso šioms ilgalaikio poveikio investicijoms nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos sudarys 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau suplanuotos investicijos. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis.
Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. EUR vertės BVP nominalia išraiška. Be to, kadangi visas planas orientuotas į aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tai reiškia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokios darbo vietos bus geriau apmokamos.
Plačiau skaitykite čia.
