PRAGUE

Verslo klasteriai: kodėl verta įkurti?

2019-01-02

Naujausiais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros užsakymu atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje identifikuojami 64 klasteriai.

Klasteriai yra svarbus veiksnys siekiant paaiškinti ekonominės ir inovacinės veiklos geografinę koncentraciją. Yra daugiau nei vienas klasterių apibrėžimas, kurie priklauso nuo jo tikslo ir konkretaus naudojimo konteksto. Klasterio apibrėžimai, kuriais siekiama paaiškinti tokius ekonominius reiškinius kaip konkurencingumas ar augimas, dažniau yra abstraktaus pobūdžio. Tuo tarpu klasterio apibrėžimai, kuriais siekiama pavyzdžiui, nustatyti finansavimo teisinį pagrindą arba statistinių matavimų pamatinį modelį, būtinai turi būti apibrėžti griežčiau ir techniškiau, kad būtų galima nustatyti valstybės pagalbos taisykles ir kitos finansinės paramos formų taikymo sistemą.

Pirma: daugėja ir daugės brandžių klasterių

Lietuvoje klasterizacijos procesai įgavo pagreitį 2010 – 2015 metais, kuomet organizacijoms atsirado galimybės pasinaudoti finansavimo priemonėmis, skirtomis klasterizacijos plėtrai Lietuvoje.

Po aktyviausio klasterių kūrimosi periodo, 2016 metais, Lietuvoje buvo identifikuojami 75 klasteriai, tačiau 2017 m. 11 iš jų konstatavo nutraukę savo veiklą. Lietuvos klasterizacijos studijos rengimo metu Lietuvoje buvo identifikuojami 64 klasteriai, iš jų – 48 aktyviai veikiantys klasteriai.

Po klasterių kūrimo bangos vyksta tam tikras evoliucijos procesas. Tai geras ženklas, rodantis, jog išlieka stipriausi, motyvuoti ir orientuoti į veiklos kokybę klasteriai. Lietuvos klasterių rezultatai jau yra pradedami vertinti ir tarptautiniu mastu: du Lietuvos klasteriai buvo sertifikuoti ir įgijo Europos Sąjungos Bronzos meistriškumo žymą.

Antra: didėja klasterių narių skaičius

Spalį Ūkio ministro patvirtintoje, atnaujintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje nustatyta, kad klasterį turėtų sudaryti bent 5 nariai. Studijoje apskaičiuota, kad Lietuvoje klasteriai vidutiniškai jungia 13 narių. Kiek daugiau nei pusė klasterių jungia 20 narių, o kai kurių klasterių narių skaičius siekia net 30 ar 40. Pastaruoju metu pastebima tendencija – klasteriai ne tik orientuojasi į brandą, bet ir naujų narių pritraukimą. Klasterių stambėjimas – pozityvus reiškinys – nors stambūs klasteriai susiduria su savo specifiniais iššūkiais, tačiau kiekvieno nario atsinešamos kompetencijos prisideda prie klasterio galimybių plėtros.

Trečia: gerėja klasterių MTEP infrastruktūra

Klasterių studijos respondentų duomenys rodo, kad  sėkmingam klasterio vystymuisi ypač svarbus yra klasterio narių darbuotojų kompetencijų ugdymas ir bendrų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų vykdymas, siekiant kurti naujus produktus ir paslaugas. Studijoje pažymima, kad pastaraisiais metais klasteriai daug dėmesio skyrė bendros infrastruktūros kūrimui: buvo įsigyjama nauja įranga, kuriamos ir plečiamos esamos laboratorijos.

Pagyvėjusios investicijos į MTEP infrastruktūrą siejamos daugiausiai su ES fondų lėšomis reikalingų priemonių įsigijimui. Pavyzdžiui, vien po pastarojo priemonės „Inoklaster LT“ kvietimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus finansuojami šešių klasterių projektai, kuriems numatyta skirti 5.45 mln. EUR mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) infrastruktūros kūrimui. Į bendros infrastruktūros įsigijimą klasteriai planuoja investuoti ir ateityje.

Ketvirta: plėsis tarptautinių partnerysčių tinklas

Klasterių tarptautiškumo ir tarpsektoriškumo plėtra yra strateginis šio laikotarpio tikslas tiek ES, tiek Lietuvoje. Nors kol kas Lietuvos klasterių dalyvavimo tarptautiniuose projektuose aktyvumas yra žemas, tačiau pastebėta, kad klasteriai vis didesnį dėmesį skiria dalyvavimui tarptautinėse partnerių paieškos misijose ir tarptautinėse parodose, o klasterių apklausos rezultatai atskleidė, kad klasteriai savo plėtrą planuoja dviem pagrindinėmis kryptimis – naujų produktų ir paslaugų plėtojimo bei bendrų pardavimų užsienio rinkose didinimo. Lietuvos klasteriai tarptautines iniciatyvas vertino dėl galimybių dalyvauti didesniuose projektuose, greičiau pasiekti savo klientą, padidinti pardavimus.

Penkta: didėjantis dėmesys tarpsektoriniam bendradarbiavimui

Aktyviausiai klasterizacijos procesuose dalyvauja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, tačiau mokslo ir studijų institucijos bei viešojo sektoriaus subjektai vis dažniau įsitraukia į klasterių veiklą, ypač regionuose. Klasterių studijos duomenimis daugiausiai klasterių Lietuvoje veikia gamybos ir inžinerijos, IRT srityse, energetikos ir statybos bei kūrybinių industrijų srityse. Skaičiuojama, kad jau maždaug trečdalis (34,4 proc.) klasterių užsiima tarpsektorine veikla. Šią tendenciją iliustruoja ir Lietuvos klasterių žemėlapis.

Klasterių tarpsektoriškumas yra svarbus dviem aspektais. Pirma, tokio tipo partnerystės skatina naujų vertės grandinių kūrimąsi ir padeda MVĮ konkuruoti globaliame kontekste. Antra, praktika rodo, kad tarpsektorinės partnerystės skatina kurti inovatyvius sprendimus, kurie padeda spręsti šiuolaikinės globalios visuomenės problemas ir prisideda prie 4.0 pramonės kūrimo.

Gruodžio viduryje paskelbta ES paramos priemonė „Verslo klasteris LT“ siekia skatinti labai mažų įmonių, mažų įmonių ir vidutinių įmonių, nutarusių veikti kartu, grupes įsitraukti į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti savo produkcijai naujas eksporto rinkas. Šia priemone remiama veikla – įmonių grupių (klasterių) sinergija paremtos veiklos, nukreiptos į naujų eksporto rinkų paiešką (konsultacinės, įskaitant ekspertines, paslaugos, narystė tarptautiniuose tinkluose (platformose), rinkodaros priemonių, skirtų įsiliejimui į tarptautinius tinklus, rengimas ir kita).

Daugiau informacijos apie priemonę galite rasti čia.